Šiuo metu nėra pakankamai duomenų, skirtų žvejybos poveikiui jūros ekosistemoms (priegaudai) įvertinti. Išsamius jūros paukščių priegaudos tyrimus 2001-2002 m. yra atlikęs Ekologijos institutas (dabar Gamtos tyrimų centras, http://www.gamtostyrimai.lt/), nuo 2015 iki 2019 metų duomenis apie paukščių priegaudą iš dalies priekrantės žvejų renka Lietuvos ornitotogų draugija (http://www.birdlife.lt/). Įsigaliojus Komisijos įgyvendinimo sprendimui (ES) 2016/1251 nuo 2017 m. visi paukščių ir žinduolių priegaudos atvejai turi būti registruojami vykdant 2017-2019 m. daugiametę Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programą. Atsakinga Žemės ūkio ministerija. Tačiau šiuo metu dar sprendžiami klausimai dėl gyvūnų priegaudos registravimo duomenų bazės. Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus.

Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius. Iki šiol pagal monitoringo programą žiemojančių paukščių rūšių monitoringas buvo vykdomas daugiausia nuo kranto, įvertinant priekrantėje sutinkamų žiemojančių paukščių rodiklius, o išskirtinėje ekonominėje zonoje jūros paukščių apskaitos buvo pavienės, atliktos tik atskirų mokslinių tyrimų bei projektų metu. Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą.

Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius. Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą. Duomenys apie jūros paukščių priegaudą verslinės žvejybos įrankiuose numatyta rinkti pagal duomenų rinkimo programą. Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus. Monitoringo duomenys naudojami jūros rajono (BAL-LT-AA-01) būklei vertinti pagal priimtus rodiklius: 1) Vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių gausumas (žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas: Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.); ausuotasis kragas (Podiceps cristatus); didysis dančiasnapis (Megus merganser); vidutinis dančiasnapis (Megus serrator); mažasis dančiasnapis (Margellus albellus); 2) Bentosu besimaitinančių paukščių gausumas (klykuolė (Bucephala clangula); nuodėgulė (Melanitta fusca); ledinė antis (Clangula hyemalis); sibirinė gaga (Polysticta stelleri); juodoji antis (Melanitta nigra); paprastoji gaga (Somateria mollissima). Rodikliai poveikiui vertinti: 1) Jūros paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose; 2) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis. Paukščių monitoringas pakrantėje vykdomas ne mažiau kaip 3 teritorijose (Kuršių nerijoje, žemyninės dalies pajūrio juostoje). Jo metu, be pagrindinių paukščių populiacijos rodiklių, stebimi ir naftos produk

Valstybinėje 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programoje žiemojančių jūros paukščių monitoringas suplanuotas vykdyti visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms. Tyrimų metu vertinama skirtingų rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas ir pasiskirstymas, vertinama apskaitų metu fiksuoti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, žvejybinių tinklų išdėstymas, paukščių elgsena, lytis ir amžius. Dėl užsitęsusių procedūrų finansavimui gauti, žiemojančių jūros paukščių apskaitos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal Valstybinę 2018-2023 m. aplinkos monitoringo programą, bus vykdomos du metus iš eilės, 2020/2021 ir 2021/2022 m. žiemą. Duomenys apie jūros paukščių priegaudą verslinės žvejybos įrankiuose numatyta rinkti pagal duomenų rinkimo programą. Siekiant įvertinti paukščių ir žinduolių priegaudos Lietuvos jūriniuose vandenyse mastą, ateinančius metus (2021 m.) bus vykdoma studija, kurios metu bus atliktas statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimas ir parengti pasiūlymai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti. Surinkti priegaudos duomenys iš Baltijos jūros priekrantės ir atviros jūros bus naudojami atnaujinant geros jūros aplinkos būklės savybes ir peržiūrint tikslus. Monitoringo duomenys naudojami jūros rajono (BAL-LT-AA-01) būklei vertinti pagal priimtus rodiklius: 1) Vandens storymėje besimaitinančių (pelaginių) paukščių gausumas (žiemojančių jūrinių paukščių populiacijos gausumas: Rudakaklis/juodakaklis naras (Gavia sp.); ausuotasis kragas (Podiceps cristatus); didysis dančiasnapis (Megus merganser); vidutinis dančiasnapis (Megus serrator); mažasis dančiasnapis (Margellus albellus); 2) Bentosu besimaitinančių paukščių gausumas (klykuolė (Bucephala clangula); nuodėgulė (Melanitta fusca); ledinė antis (Clangula hyemalis); sibirinė gaga (Polysticta stelleri); juodoji antis (Melanitta nigra); paprastoji gaga (Somateria mollissima). Rodikliai poveikiui vertinti: 1) Jūros paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose; 2) Naftos produktais susitepusių jūros paukščių dalis. Paukščių monitoringas pakrantėje vykdomas ne mažiau kaip 3 teritorijose (Kuršių nerijoje, žemyninės dalies pajūrio juostoje). Jo metu, be pagrindinių paukščių populiacijos rodiklių, stebimi ir naftos produk